užrėkti

užrėkti
1 užrė̃kti, -ia (ùžrėkia), ùžrėkė 1. intr. N, M trumpai rėkti, surikti: Kap àžrėkė, tai ir nusgandau Grv. 2. tr., intr. DŽ1, Prn apšaukti, subarti: Tėvas porą kartų užrėkė, nutilo vaikas kaip naktis A.Vencl. Kada uošvienė ją taip užrėkė, ji užsispyrė nieko nebesisakyti I.Simon. Būdavo, užrėkiù, tai klauso [vaikas] KzR. Ir teip anas vaikas spakainas, teip bijo, kai in jo užrė̃kia Skdt. Ką čia jūs sugalvojot? – ažurėkė ponas LTR(Dkk). | prk.: Už akių joms (jaunoms dienoms) neužbėgsi, nepavysi, neužrėksi, o senatvė šit ir čia Mair. | refl.: Kam be reikalo an kito užsirė̃kt Mrj. Kad ažsìrėkė ant Onos! Ob. Atejęs kad užsìrėkė! Lp. ║ barant užuiti: Ùžrėktas vaikas, bijo ką pasakyt KzR. 3. intr. rėkiant pasipriešinti: Ùžrėkė, kad duotų karūną parapijai, ne filijai Ėr. 4. tr. DŽ rėkiant nurungti, nustelbti: Kažkas užstojo Pečiūrą, bet jį tuojau užrėkė keli balsai A.Vien. Motūzos kalbą užrėkė keliolika balsų J.Marc. Ginčijosi, vieni kitus užrėkdami, pertraukdami rš. Aš viena visų neužrėksiu Ds. Tai garsus žmogus, jis vienas visus užrė̃kia Mrj. Mėgino užrėkti automobilių dundesį rš. | prk.: Stengiasi Andrius užrėkti sąžinės balsą LzP. 5. tr., intr. J garsiau už kitą dainuoti: Tu nešauk kai gyvulys, matai gi, kad visiem ažrėkì Sdk. Jau kai ana pradeda giedot, tai visus ažrė̃kia Ds. 6. tr. rėkiant (dainuojant) gauti, užtarnauti: Aš ùžrėkiau, t. y. gavau ką už rėkimą J. 7. tr. palikti ilgo verkimo žymes: Nebžino ans, ką bedaryti, akys ano ùžrėktos, rėkė didliai Žr. 8. refl. Brž, PnmA užsiverkti: Tėvas dejuoja, stena, motyna užsirėkusi, susiraukusi Žem. Eisiu, ba namie užsirėks vaikas Lp. Eik tu, žiūrėk, ažsirė̃ks vaikas Sdk. A, a, neduok, tai užsirė̃ks berėkdamas Mrj. Kad tau taip skaudėtų, kaip man, tai užsirėktai LTR(Lbv).
užsirėktinaĩ adv.: Rėkiau užsirėktinai, kad prasriuvo[je] įlūžo septyni plateliškiai vyrai Ggr.
9. refl. rėkiant nusikankinti (apie gyvulius, paukščius): Teliukas neužsirė̃ks, kad neleidei prie karvės Pc. \ rėkti; aprėkti; atrėkti; darėkti; įrėkti; išrėkti; nurėkti; parėkti; parrėkti; perrėkti; prarėkti; prirėkti; razsirėkti; surėkti; užrėkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • užrekti — užrèkti intr. užrikti: Lėnas vyras atrodo, ale kad užreñka supykęs [ant vaikų]! Krs. rekti; surekti; užrekti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užrėkti — 2 užrė̃kti intr. surikti, subarti: Kai užrėkau, tai tuoj išlipė iš vežimo Mlt. rėkti; surėkti; užrėkti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užrėkti — užrė̃kti vksm. Tėvas põrą kar̃tų ùžrėkė vai̇̃ką, ant vai̇̃ko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aprėkti — 1 aprė̃kti, ia (àprėkia J), àprėkė tr. 1. N, Š, DŽ, Brs apibarti, apšaukti: Trečias užsimerkęs ir baisiai išsižiojęs visus aprėkia Ašb. Visus aprėkė ir vėl išlėkė Mrj. Ana kožną žmogų vis aprė̃ks Vžns. Kas, kad jis aprė̃kia – bile nemuša Srv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrėkti — 1 atrė̃kti, ia (àtrėkia), àtrėkė 1. intr. Š rėkiant ateiti: Par visus kambarius àtrėkė, atidainavo [girtas] Ėr. Atskamba, atrė̃kia [vestuvės] Ėr. 2. intr. sudainuoti: Vakar àtrėkėm neblogai Lnkv. 3. intr. atkalbėti: Àtrėkė, atgynė – taip ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • darėkti — 1 ×darė̃kti, ia (dàrėkia), dàrėkė (hibr.) intr. rėkti, kad išgirstų, prišaukti: Negirdi labai, trudna darė̃kt Btrm. rėkti; aprėkti; atrėkti; darėkti; įrėkti; išrėkti; nurėkti; parėkti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrėkti — 1 išrė̃kti, ia (ìšrėkia), ìšrėkė 1. intr. rėkiant išeiti: Visi vaikai ìšrėkė, išlėkė į upę Ėr. 2. intr. DŽ1, Krsn pajėgti rėkti: Tai kas, kad anas išrėkia, svarbu, kad [daina] gražiai skambėtų Sug. Aš jau neìšrėkiu [, vilką pamačiusi] Rud. ^… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurėkti — 1 nurė̃kti, ia (nùrėkia), nùrėkė 1. intr. Krč rėkiant nueiti, nutolti: Rėksnys jau nùrėkė, t. y. nuėjo rėkdamas J. Nùrėkė vaikas į galvijus Rm. | prk.: Nulėkė, nùrėkė dvi mašinos ant Jurbarko Skr. 2. tr. smarkiai giedant, nulydėti: Jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parrėkti — 1 parrė̃kti, ia (par̃rėkia), par̃rėkė intr. 1. rėkiant, šaukiant pareiti: Ma[no] nuejo Danutė, par̃rėkė par̃rėkė atgalio Vlk. 2. su balsu parlėkti (apie gyvulius, paukščius): Pempės parklykia, parrėkia rš. rėkti; aprėkti; atrėkti; darėkti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parėkti — 1 parė̃kti, ia (pàrėkia), pàrėkė 1. intr. M, DŽ1 kiek šaukti, rėkti: Bobos skrenda per ūlyčią parėkdamos, paspiegdamos Vlk. Aš tau parė̃ksiu, tu pyply! (sakoma grasinant) Alk. 2. intr. kiek pagiedoti: Eva (eiva) parė̃kt Gs. Ką te parėksiù,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”